„Nuvažiuosime į servisą, prijungsime diagnostiką ir iš karto matysime tikrą ridą.“ Tai turbūt vienas dažniausiai girdimų patarimų perkant naudotą automobilį. Ir nors jame yra dalis tiesos, realybė gerokai sudėtingesnė. Šiandien vien diagnostikos dažnai nebepakanka. Patyrę sukčiai puikiai žino, kur saugoma rida, kokius valdymo blokus reikia koreguoti ir kaip nepalikti akivaizdžių pėdsakų. Vis dėlto BMW, Audi ir Mercedes-Benz automobiliai turi vieną bendrą savybę – jie ridą saugo ne vienoje vietoje. Būtent todėl profesionaliai atlikta diagnostika vis dar gali padėti aptikti neatitikimų, ypač jei rida buvo koreguota skubotai arba ne iki galo. Ne paslaptis, kad vokiškoji Šventoji Trejybė: BMW, Audi ir Mercedes-Benz yra vieni dažniausiai klastojamų automobilių Europoje. Priežastis paprasta – pinigai. Tas pats penkerių ar šešerių metų premium klasės automobilis su 120 000 kilometrų rida gali kainuoti keliais ar net keliolika tūkstančių eurų daugiau nei identiškas modelis, nuvažiavęs 300 000 kilometrų. Todėl investicija į ridos koregavimą kai kuriems nesąžiningiems pardavėjams atsiperka labai greitai. Maždaug nuo 2005–2010 metų daugelis BMW, Audi ir Mercedes modelių ridą pradėjo saugoti keliuose elektroniniuose valdymo blokuose vienu metu. Priklausomai nuo modelio, ridos informacija gali būti įrašoma prietaisų skydelyje, variklio valdymo bloke, automatinės pavarų dėžės valdiklyje, ABS sistemoje, elektroninėje užvedimo sistemoje ar kituose moduliuose. Teoriškai tai turėjo apsunkinti sukčių darbą. Praktiškai – apsunkino, bet nesustabdė. Patyrę specialistai gali pakoreguoti informaciją daugelyje blokų vienu metu. Tačiau pigūs arba skubiai atlikti ridos atsukimai dažnai palieka neatitikimų, kuriuos galima aptikti profesionalios diagnostikos metu. BMW automobiliai garsėja sudėtinga elektronikos architektūra. Priklausomai nuo modelio ir gamybos metų, ridos informacija gali būti saugoma prietaisų skydelyje, variklio valdymo bloke, CAS arba FEM/BDC sistemose, automatinės pavarų dėžės valdiklyje bei kituose moduliuose. Kai kuriuose modeliuose papildomos informacijos gali būti ir elektroniniame raktelyje, tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra universalus ar visada patikimas šaltinis. Ne kiekvienas raktas saugo naujausius duomenis, todėl vien juo pasikliauti nereikėtų. Jeigu skirtingi moduliai rodo nevienodą ridą, tai jau rimtas signalas, kad automobilio istoriją verta tirti giliau. Audi, kaip ir kiti Volkswagen grupės automobiliai, taip pat ridą saugo keliuose elektroniniuose blokuose. Profesionali diagnostika leidžia palyginti informaciją, esančią prietaisų skydelyje, variklio valdymo bloke, automatinės pavarų dėžės valdiklyje ir kitose sistemose. Kartais galima analizuoti ir netiesioginius eksploatacijos rodiklius – pavyzdžiui, dyzelinių variklių suodžių filtro parametrus ar kitus nusidėvėjimo duomenis. Jie neparodo tikslios ridos, tačiau gali padėti įvertinti, ar automobilio būklė apskritai atitinka deklaruojamus kilometrus. Tai nėra galutinis įrodymas, bet dar viena dėlionės detalė. Mercedes-Benz modeliuose svarbų vaidmenį atlieka elektroninė užvedimo sistema (EZS/EIS), kuri tam tikruose modeliuose taip pat saugo informaciją apie automobilio eksploataciją. Be to, profesionali STAR diagnostika leidžia palyginti duomenis iš įvairių valdymo blokų ir aptikti neatitikimų. Kai kuriuose modeliuose papildomų užuominų gali suteikti ir gamyklinė serviso sistema, aptarnavimo istorija ar kiti elektroniniai moduliai. Būtent todėl Mercedes diagnostika dažniausiai atliekama naudojant gamintojo įrangą – universali diagnostika ne visada pasiekia visus reikalingus duomenis. Ne. Tai vienas didžiausių mitų naudotų automobilių rinkoje. Jeigu ridos koregavimas atliktas profesionaliai ir pakeisti visi svarbiausi valdymo blokai, diagnostika gali nerodyti jokių neatitikimų. Tačiau didelė dalis automobilių koreguojami ne taip kruopščiai. Tokiais atvejais profesionalus diagnostas dažnai pastebi skirtinguose moduliuose esančius neatitikimus arba kitus požymius, leidžiančius įtarti klastojimą. Diagnostika parodo tai, ką šiuo metu „prisimena“ automobilio elektronika. Tačiau ji neatsakys į kitus svarbius klausimus. Ar automobilis buvo eksploatuotas keliose šalyse? Ar jis pateko į eismo įvykius? Kokia buvo jo rida prieš penkerius metus? Ar buvo draudiminių žalų? Ar automobilis buvo reguliariai aptarnaujamas? Į šiuos klausimus atsako jau ne automobilio kompiuteris, o jo istorija. Todėl geriausią rezultatą duoda kelių metodų derinys – profesionali diagnostika, dokumentų patikra, automobilio būklės įvertinimas ir VIN istorijos ataskaita. Kiekvienas iš jų atskleidžia skirtingą automobilio gyvenimo dalį, o kartu leidžia susidaryti gerokai tikslesnį vaizdą nei pasitikint vien prietaisų skydelyje rodomu skaičiumi.Kodėl būtent vokiečių automobiliai?
Vien tik spidometro jau seniai nebepakanka
BMW: daugiau nei vienas skaičius
Audi ir visa VAG grupė
Mercedes-Benz: elektronika prisimena daug
Ar diagnostika gali parodyti absoliučią tiesą?
Kodėl vien diagnostikos vis tiek nepakanka?